|
Visi apskaitos, mokesčių ir juridinius klausimus reglamentuojantys LR įstatymai, LRV nutarimai, kiti poįstatyminiai teisės aktai, VMI raštai ir komentarai, ES direktyvos su pakeitimais VIENOJE VIETOJE – „Pačiolio“ sąvaduose. Dabar ypač vertingas pasiūlymas. Plačiau...
|
|
|
| |
|
|
|
|
|
|
 |
| |
| Kaip saugotės nuo peršalimo? |
|
|
|
|
|
|
| |
| |
|
|
|
| Finansininkės dolerių menas (5) |
Taupyti pinigus esame mokomi nuo vaikystės. Tačiau juos galima „tvarkyti“ ne tik racionaliai, bet ir estetiškai. Todėl tai, ką iš banknotų išdarinėja jauna rygietė, buvusi finansininkė Irina Truchanova, yra visiškai netikėta.  |
|
|
| Lombardo idėja kilo vienuolyne (5) |
| Kada konkrečiai atsirado daiktinis kreditas, tikriausiai negali atsakyti niekas. Paskolos davėjai visada norėjo apsisaugoti nuo pinigų negrąžinimo ir todėl nuolat ieškojo būdų gauti užstatams, kurių vertė kompensuotų paskolintų lėšų praradimo riziką. |
|
|
|
|
| Išradingieji buhalteriai (3) |
| Istorija yra išsaugojusi daugybės įdomių asmenybių, likimo priverstų dirbti buhalterinį darbą, vardus. Vieni jų iš prigimties yra menininkai, kiti – išradėjai, o treti, deja, – sumanūs sukčiai. Apie tokius neeilinius mūsų profesijos atstovus ir pakalbėsime. |
|
|
| Iš kur kilo Šveicarijos bankų paslaptys (4) |
| Kaip jis nekentė protestantų! Beveik taip pat stipriai, kaip mylėjo pinigus. Karalius Saulė neleido kitatikiams tarnauti valstybės tarnyboje, užsiiminėti finansiniais reikalais, tapti juristais, gydytojais ir t. t. Tai tęsėsi nuo 1665 iki 1685 metų, kai „Nanto Ediktas“ dovanojo jiems žmogaus teises. |
|
|
| Kaip žmonija skaičiavo iki milijono (1) |
| Skaičiavimo įgūdžiai žmonijos istorijoje vystėsi pamažu. Iš pradžių aplinkos daiktams suskaičiuoti pakako nedidelių skaičių. Pirmykštis žmogus visada susidurdavo su „paskutiniu“ skaičiumi. Vos pradėjęs skirti porą daiktų, „paskutiniu“ skaičiumi jis padarė dvejetą. |
|
|
| Kredito kortelės istorija (2) |
| Kaip gyventume be bankomatų paslaugų, be plastikinių debeto ar kredito kortelių? Prie patogumų pripratome greitai – keliaujant į kitas šalis, nereikia iš anksto pasirūpinti valiuta. Daugelis ir parduotuvėse atsiskaitome kortelėmis |
|
|
| Laiko vergai ar šeimininkai: kuo matuojamas laikas (3) |
| Baigiantis metams vis dažniau susimąstome apie laiką – didį ir amžiną, apie nenutrūkstamą būties slinktį, žymimą valandomis, minutėmis, sekundėmis. Kiekviena kalendoriaus diena primena kokį nors neatidėliotiną darbą, o kiekvienas nuplėštas kalendoriaus lapelis – dar vieną prasmingai ar nelabai vykusiai pragyventą dieną. |
|
|
| Dirbo „labai mažu buhalteriuku“ |
| Šiais metais šviesios atminties monsinjorui Kazimierui VASILIAUSKUI (1922–2001) būtų sukakę 85-eri. Apie jį prirašyta knygų, sukurta televizijos laidų ir filmų, jo žodžiai ir darbai sustiprino daugybę jį pažinojusių ir artimiau bendravusių žmonių |
|
|
| Trumpa euro istorija |
| Europos Sąjungos bendroji valiuta euras kaip teisėta mokėjimo priemonė naudojama trylikoje euro zonos šalių (Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir Vokietijoje). |
|
|
|
|
|
|
1-10
11-20
21-22
|
|
Draudžiama atgaminti, perduoti, platinti ar išsaugoti šią informaciją ar jos dalį be išankstinio UAB „Pačiolis“ sutikimo, išskyrus išimtinai asmeniniam lankytojo naudojimui nekomerciniais tikslais. Perspausdinant ar kitaip paskelbiant informaciją kituose šaltiniuose, būtina nuoroda į tinklalapį www.buhalteris.lt |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
