Įmonės veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba. Kartais mažmeninės prekybos sąlygomis (parduotuvėje per EKA) prekių įsigyja ES įsikūrę apmokestinamieji asmenys. Kokį PVM tarifą taikyti parduodant prekes tokiems pirkėjams, jeigu jie nurodo savo PVM mokėtojo kodą.

 

 

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 12 str. 7 punktą, jeigu tiekiamos prekės neturi būti gabenamos, laikoma, kad prekių tiekimas įvyko šalies teritorijoje tuo atveju, jeigu šios prekės buvo šalies teritorijoje tuo momentu, kai įvyko jų tiekimas. Todėl mažmeninės prekybos sąlygomis pardavus prekes jos apmokestinamos Lietuvoje taikant atitinkamą PVM tarifą.

---

 

 

Bankai atsisako įmonei skolinti apyvartinėms lėšoms padidinti. Paskolino savininkas, tačiau palūkanos nustatytos didesnės nei rinkoje. Ar galime palūkanas laikyti leidžiamais atskaitymais?

 

 

Pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio VMI komentarą palūkanos, jeigu jų rinkos norma didesnė už tikrąją rinkos kainą, laikomos neleidžiamais atskaitymais.

 

Be to, reikėtų įvertinti ir „plonosios kapitalizacijos taisyklę“. Pajamų arba išmokų apibūdinimo iš naujo taisyklės (LRV 2003 m. gruodžio 9 d. nut. Nr. 1575) nustato atvejus, kuriais pajamos arba išmokos apibūdinamos iš naujo. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš naujo apibūdinamos palūkanos, mokamos kontroliuojančiam asmeniui už kontroliuojamojo skolinto kapitalo naudojimą, t. y. iš kontroliuojančių skolintojų skolinto kapitalo už atlygį dalis, viršijanti šio skolinto kapitalo už atlygį ir fiksuoto kapitalo santykį 4:1.

---

 

 

Darbo sutartyje nurodyta darbo užmokestį mokėti du kartus (14 ir 26 d.). Ar reikalingas darbuotojo prašymas nemokėti avanso?

 

Pagal Darbo kodekso 201 straipsnį darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, – kartą per mėnesį.

---

 

Ar galima rengti sutrumpintas finansines ataskaitas, jei 2010 m. du rodikliai neviršijo nustatytų dydžių, o 2011 m. du rodikliai jau viršijo nustatytus dydžius?

 

 

Pagal LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 24 straipsnio nuostatas sudaryti sutrumpintą balansą, sutrumpintą pelno (nuostolių) ataskaitą, sutrumpintą aiškinamąjį raštą ir nesudaryti pinigų srautų ataskaitos gali įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną dvejus iš eilės finansinius metus, įskaitant ataskaitinius finansinius metus, neviršija šių dydžių:

 

1) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 10 mln. litų;

 

2) balanse nurodyto turto vertė – 6 mln. litų;

 

3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 15.

Taigi klausime pateiktu atveju įmonė gali sudaryti 2011 m. sutrumpintą balansą, sutrumpintą pelno (nuostolių) ataskaitą, sutrumpintą aiškinamąjį raštą ir nesudaryti pinigų srautų ataskaitos. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata netaikoma viešojo intereso įmonėms.

---

 

 

UAB vienintelis akcininkas (100 proc. akcijų) paskolino UAB 45 000 Lt. UAB įstatinis kapitalas – 10 000 Lt. Ar visos apskaičiuotos palūkanos už paskolą yra leidžiami atskaitymai?

 

 

Kontroliuojamuoju skolintu kapitalu laikoma Lietuvos įmonės iš kontroliuojančių skolintojų skolinto kapitalo už atlygį dalis, viršijanti šio skolinto kapitalo už atlygį ir fiksuoto kapitalo santykį 4:1.

 

Fiksuotas kapitalas – tai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną apskaičiuotas Lietuvos įmonės nuosavas kapitalas, neįskaitant to mokestinio laikotarpio finansinio rezultato (pelno/nuostolio) prieš apmokestinimą. Taigi Jūsų nurodytu atveju svarbu ne tik įstatinis kapitalas, bet ir kitas nuosavas kapitalas (pavyzdžiui, rezervai).

 

Klausime pateiktu atveju iš akcininko skolinto kapitalo už atlygį dalis, viršijanti šio skolinto kapitalo už atlygį (45 000 Lt) ir fiksuoto kapitalo (10 000 Lt) santykį 4:1, yra 5 000 Lt (45 000 Lt - 4 × 10 000 Lt). Ši suma laikoma kontroliuojamuoju skolintu kapitalu. Todėl UAB, apskaičiuodama pelno mokestį, už šią paskolos sumą (5 000 Lt) mokėtinas palūkanas turėtų priskirti neleidžiamiems atskaitymams.

 

 

Atkreiptinas dėmesys, kad palūkanų už kontroliuojamąjį skolintą kapitalą apibūdinti iš naujo nereikia, jeigu įmonė įrodo, kad tokią pat paskolą tokiomis pačiomis jos suteikimo sąlygomis suteiktų vienas kitam nepriklausomi (nesusiję) asmenys.

---

 

 

Kada reikia tikslinti PVM deklaraciją, kai nustatoma, kad neteisingai deklaruotas pirkimo (importo) PVM: ar patikslinti to laikotarpio, kai PVM turėjo būti deklaruotas, ar einamojo mėnesio PVM deklaraciją?

 

Jei į PVM atskaitą buvo įtraukta mažesnė pirkimo (importo) PVM suma, nei PVM mokėtojas turi teisę atskaityti, galima pirkimo (importo) PVM sumą papildomai įtraukti į einamojo mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją arba patikslinti laikotarpio, kada turėjo būti deklaruota didesnė pirkimo (importo) PVM suma, PVM deklaraciją.

 

 

Jei klaidingai buvo deklaruota didesnė pirkimo (importo) PVM suma, įmonė privalo patikslinti to mokestinio laikotarpio, kada buvo padaryta klaida, PVM deklaraciją.

---

 

 

Įmonė įsigijo naudotą lengvąjį automobilį iš Vokietijos. Pardavimo sąskaitoje nurodytas 0 proc. PVM. Automobilis, kaip ilgalaikis turtas, naudojamas įmonės veikloje. Kadangi PVM atskaita negalima, kaip reikia deklaruoti PVM?

 

 

Įmonė PVM deklaracijos (FR0600 forma) 21 laukelyje turi nurodyti įsigytų naudotų automobilių apmokestinamąją vertę, 34 laukelyje – apskaičiuotą įsigyto automobilio pardavimo PVM. Įvežto automobilio PVM laikomas pirkimo PVM ir nurodomas 25 laukelyje.

 

 

 

 

 

1. Palūkanos apskaičiuojamos įprastiniu būdu – pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui (mėnesiui, ketvirčiui, metams) apskaičiuojamos tam laikotarpiui tenkančios palūkanų sąnaudos:

 

D 6301 Palūkanos už gautas paskolas

 

     K 442 Finansiniai įsipareigojimai

 

2. Akcininkui išmokamos palūkanos neapmokestinamos GPM, jei tenkinamos abi sąlygos:

 

1) paskola bus pradėta grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos;

 

2) mokamos palūkanos neviršija tikrosios rinkos kainos.

 

Palūkanų dydis lyginamas su sutarties pasirašymo (pratęsimo, pakeitimo) dieną buvusia palūkanų tikrąja rinkos kaina. Jeigu sutartyje aptartos palūkanos sutarties pasirašymo (pratęsimo, pakeitimo) metu yra didesnės už tikrąją rinkos kainą, visa išmokėta palūkanų suma yra apmokestinamosios pajamos, kurioms taikomas 15 proc. GPM tarifas.

 

Vertinant palūkanų dydį konstatuojama, kad palūkanos neviršija tikrosios rinkos kainos, jeigu atitinka palūkanų dydį, dėl kurio būtų susitarę du vienas nuo kito nepriklausomi subjektai, ketinantys sudaryti analogišką paskolos sutartį.

---

Alytus, 2011 10 11

 

 

 

Atsakymas

 

Kitų įmonių įsigytos akcijos priskiriamos finansiniam turtui. Akcijos, kurių neketinama perleisti per vienerius finansinius metus, priskiriamos ilgalaikiam finansiniam turtui. Kadangi bankrutavus įmonei, į kurią buvo investuota, tokia investicija nebeteikia ekonominės naudos, akcijos turi būti nurašytos darant įrašą:

 

D 632 Investicijų vertės sumažėjimo sąnaudos

 

     K 1631 Kitos investicijos

 

Akcijų nurašymas pagrindžiamas dokumentais, įrodančiais įmonės, į kurią buvo investuota, bankrotą.

---

Alytus, 2011 10 11

 

 

 

Atsakymas

 

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d, nutarimu Nr. 370 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punktą įmonės turi atlikti inventorizaciją ne rečiau kaip kartą per metus, prieš rengdamos metines finansines ataskaitas. Periodinio atsargų apskaitos būdo taikymas neįpareigoja įmonių rengti atsargų inventorizacijų dažniau. Kiekviena įmonė pati turi nusistatyti rengiamų inventorizacijų periodiškumą ir atlikimo tvarką.

---

Alytus, 2011 10 11

 

 

 

 

Tai turi būti rašytinis įgaliojimas. Jame turi būti įrašyti įgaliotojo asmens duomenys (vardas ir pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, paso ar tapatybės kortelės Nr.). Taip pat turi būti aiškiai nurodyta, kokiems veiksmams atlikti asmuo išdavė įgaliojimą. Aptariamu atveju įgaliojime turėtų būti nurodyta, kad jis suteikia teisę iš darbdavio (nurodant darbdavio įmonės pavadinimą) paimti įgaliotojui priklausantį darbo užmokestį ir kitas pagal darbo sutartį įgaliotojo gaunamas lėšas. Įgaliojime turi būti aiškiai nurodyta, koks asmuo įgaliojamas atlikti minėtus veiksmus, šiuo atveju – sutuoktinės duomenys (vardas ir pavardė, asmens kodas, paso ar tapatybės kortelės Nr.). Įgaliojime reikėtų nurodyti, ar tai vienkartinis veiksmas, ar darbuotojo sutuoktinė turi teisę periodiškai imti įgaliotojui priklausantį darbo užmokestį. Jei tai periodinis veiksmas, reikėtų nurodyti, iki kada ši teisė sutuoktinei suteikiama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.139 straipsnyje nurodoma, kad įgaliojimą, kurį fizinis asmuo duoda darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms gauti, gali patvirtinti organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba, daugiabučių namų savininkų bendrijos, kurios name gyvena fizinis asmuo, pirmininkas, seniūnijos, kuriai priskirtoje teritorijoje gyvena fizinis asmuo, seniūnas. Taigi įgaliojimą, kuriame būtų pateikta minėta informacija, galėtų patvirtinti ir įgaliotojo darbdavys ar kiti nurodyti asmenys. Tuomet jis būtų laikomas galiojančiu. Jei darbdavys ar kiti nurodyti asmenys atsisakytų patvirtinti įgaliojimą, įgaliotojas gali kreiptis į notarą, kad šis parengtų ir patvirtintų įgaliojimą. Jei įgaliojimas yra parengtas fizinio asmens, bet nepatvirtintas pirmiau aptarta tvarka, jis laikytinas negaliojančiu.

---

Alytus, 2011 10 11

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 str. 1 dalyje nurodyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdienio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės darbo tvarkos taisykles. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiek šių darbuotojų, kurie dirba kitokiu režimu, nei visi kiti įmonės darbuotojais, tiek ir visų kitų įmonės darbuotojų darbo laikas turi būti aptartas įmonės darbo tvarkos taisyklėse. Tuo atveju, jei įmonė neturi pasirengusi darbo tvarkos taisyklių, kuriose būtų nurodytas visų įmonės darbuotojų darbo režimas, darbuotojų darbo laiko režimą ji gali patvirtinti atskiru įsakymu dėl įmonės darbuotojų darbo laiko. Ši tvarka gali būti taikoma ir tuo atveju, jei įmonės darbuotojų įprastas darbo laikas jau yra nustatytas darbo tvarkos taisyklėse ar atskiru darbdavio įsakymu.

---