|
Programuotojas Mantas Zimnickas Šiais laikais įmonės veikloje labai svarbų vaidmenį vaidina kompiuteriai ir juose įdiegta programinė įranga. Yra sukurta ir nuolat kuriama labai daug įvairaus pobūdžio programinės įrangos, todėl tampa vis sunkiau apsispręsti, kokias programas naudoti įmonės veikloje. Perkant brangesnę kompiuterio aparatinę įrangą, dažniausiai nesuklystama, nes gaunamas kainą atitinkantis pirkinys, tačiau perkant programinę įrangą, kaina ne visada rodo pirkinio kokybę. Realiai programinės įrangos kaina turėtu būti tokia, kad kompensuotų programuotojų darbą ir duotų tam tikrą pelną, todėl labai paplitusios ir plačiai naudojamos programos turėtų nebrangiai kainuoti, o labiau specializuotos programos, kurias naudoja nedaugelis, turėtų būti brangios. Windows operacinės sistemos trūkumai Prieš renkantis programinę įrangą, kad ją būtų galima kur nors įdiegti, pirmiausia reikia pasirinkti operacinę sistemą. Daugelio naudojamos labai populiarios Windows operacinės sistemos kaina vis dar gan aukšta. Dėl išaugusio šios sistemos populiarumo įmonės dažnai nepastebi jos akivaizdžių trūkumų: -
Nupirktas produktas neįsigyjamas, o tik gaunamas leidimas juo naudotis viename kompiuteryje; kiekvienai papildomai darbo vietai reikia pirkti naują leidimą (licenciją).
-
Pagal licenciją produkto negalima modifikuoti ir taip pritaikyti prie savo įmonės poreikių, o vėliau platinti įmonės viduje.
-
Gaunamas leidimas naudotis tik viena OS versija, o leidimą naudotis ateityje išleistomis naujomis versijomis reikėtų pirkti atskirai.
-
Šiuo metu populiariausia Windows OS versija – Windows XP sukurta 2001 metais. Tai reiškia, kad ši OS versija yra šešerių metų senumo. Informacinių technologijų srityje tai yra labai didelis laiko tarpas. 2007 metais išleista nauja Windows Vista versija yra labai reikli techninei įrangai, todėl norint įmonėje atnaujinti naudojamos operacinės sistemos versiją, tektų pirkti ne tik pačią OS, bet ir atnaujinti kompiuterius, kad jie atitiktų naujos versijos keliamus reikalavimus. Tokia situacija susiklostė todėl, kad prieš 5–6 metus ir anksčiau įmonės negalėjo rinktis, nes nebuvo alternatyvų. Dabar jau yra sukurta alternatyvių operacinių sistemų, kurios laisvai platinamos ir nemokamos. Tačiau daugelis įmonių vis dar nedrįsta pereiti prie kitos operacinės sistemos, nors toks perėjimas suteiktų daugiau laisvės ir sutaupytų daug pinigų, išleidžiamų programinei įrangai. Lietuvos aplinkos apsaugos ministerija, pakeitusi apie 500 kompiuterinių darbo vietų programinę įrangą į nemokamas atvirojo kodo programas ir Linux operacines sistemas, sutaupė apie 0,5 mln. litų (informacijos šaltinis www.akl.lt). Nemokamos atvirojo kodo operacinės sistemos Dažniausiai vartotojui pateikiamos tam tikro pavidalo programos, dėl to keisti programą yra labai sudėtinga. Kartu su atvirojo kodo programomis pateikiami ir visi programos išeities tekstai, kuriais naudojantis sukurta pati programaTaigi programą keisti gali bet kas, dėl to tokios programos ir vadinamos atvirojo kodo programomis. Dažnai atvirojo kodo programos yra nemokamos todėl, kad prie jų kūrimo prisideda daug žmonių iš viso pasaulio. Kadangi atvirojo kodo programas galima laisvai keisti, dažnai iš vienų programų atsiranda kitos. Taip yra ir su atvirjo kodo operacinėmis sistemomis – daugelis jų yra sukurta vienos paprastos operacinės sistemos, kuri vadinama Linux, pagrindu. Šiuo metu viena populiariausių tarp paprastų vartotojų tokio tipo operacinė sistema yra Ubuntu. Tai, kad nemokama atvirojo kodo programinė įranga gali būti efektyviai naudojama darbe, parodo Prancūzijos parlamento apsisprendimas pereiti prie Ubuntu operacinės sistemos (pagal www.ZDNet.fr). Visame pasaulyje prie atvirojo kodo programinės įrangos pereina mokyklos, privačios ar valstybinės institucijos ir kitos įstaigos. Lietuvoje Ubuntu pagrindu kuriama ir nuolat atnaujinama Baltix OS, pritaikyta Baltijos šalims. Nemokamos atvirojo kodo programinės įrangos privalumai, palyginti su Windows OS: -
Nemokama.
-
Nauja ir neatsilieka nuo naujausių technologijų.
-
Naujos versijos leidžiamos kas pusmetį, kiekviena nauja versija taip pat nemokama, ją labai paprasta atsinaujinti. Taip pat kas dvejus metus leidžiamos specialios versijos, kurios yra palaikomos ilgą laiką.
-
Operacinę sistemą galima laisvai platinti, keisti ir pritaikyti prie savo įmonės veiklos. Laisvai platinti galima ir pakeistą OS versiją.
-
Remiasi atvirais standartais: tai reiškia, kad bet koks žmogus, norintis perskaityti dokumentą, neprivalo įsigyti tam tikros brangiai kainuojančios programos.
-
Galima naudotis apie 50 proc. programų, kurios pritaikytos Windows operacinei sistemai.
-
Galima naudoti operacinę sistemą, kuri pritaikyta būtent Lietuvos poreikiams ir kurią kuria Lietuvos programuotojai. Mokamos atvirojo kodo operacinės sistemos Nemokamos atvirojo kodo OS negali vartotojams pasiūlyti įvairių komercinių produktų, todėl yra kompanijų, kuriančių atvirojo kodo operacines sistemas, su kuriomis pateikiami ir komerciniai produktai. Viena tokių OS yra Linspire. Neseniai pasirašiusi sutarti su Ubuntu, kaip pagrindą ji pradėjo naudoti Ubuntu OS. Linspire OS tikslas – pateikti vartotojams visavertę sistemą, veikiančią Linux pagrindu ir turinčią visus Linux privalumus (saugumas, stabilumas, patogus programinės įrangos atnaujinimas ir diegimas), ir populiariausias komercines programas. Tai reiškia, kad su šia OS galima naudotis pamėgtu Microsoft Office programų rinkiniu (Word, Excel, PowerPoint) ir kitomis populiariausiomis programomis: Adobe Photoshop, Microsoft Visio ir t.t. Nesenai Linspire sudarė sutartį ir su „Microsoft“ kompanija. Tai reiškia, kad „Microsoft“ produktai ateityje bus dar geriau integruojami į šią operacinę sistemą. Pagrindinis Linspire pranašumas prieš panašaus pobūdžio komercinę OS Windows yra tas, kad nemokamai gaunama visiškai veikianti sistema, kur vienoje vietoje pateikiamos geriausios Linux ir Windows operacinių sistemų savybės, o mokėti reikia tik už papildomus komercinius komponentus ir programas. Buhalterinių programų suderinamumas su Linux operacine sistema Nors atvirojo kodo operacinės sistemos turi daug privalumų, perėjimas prie naujos programinės įrangos gali sudaryti šiokių tokių sunkumų, nes vartotojai yra pripratę prie seniai naudojamų programų, kurių nėra naujoje sistemoje. Kitas svarbus dalykas – specifinių programų, kurios pritaikytos tik Windows OS, naudojimas. Jų nebuvimas gali sukelti ne tik nepatogumų, bet ir trukdyti efektyviai dirbti. Dažnai tokio pobūdžio specifinės programos yra skirtos buhalterinei apskaitai ir įmonės vidaus veiklos organizavimui. Lietuvos įmonės, kuriančios buhalterinės apskaitos programas, visą laiką naudojo ir naudoja atvirojo kodo Linux operacines sistemas. Daugelio Lietuvoje kuriamų buhalterinių programų duomenys gali būti saugomi Linux serveryje. Pasak buhalterinių programų kūrėjų, patys klientai reikalauja, kad duomenys būtų saugomi Linux sistemose, siekiant užtikrinti jų saugumą ir stabilumą. Tačiau darbo vietose naudojamos programos ne taip gerai veikia Linux operacinėse sistemose. Kai kurios įmonės, kuriančios buhalterinės apskaitos programas, nenaudoja Linux ir neplanuoja to daryti ateityje, kai kurios taiko tam tikras technologijas, suteikiančias galimybę programoms veikti ir Windows OS, ir Linux sistemose. Kaip jau buvo minėta, apie 50 proc. Windows aplinkai skirtų programų puikiai veikia ir Linux aplinkoje. Buhalterinės programos „Stekas“ kūrėjai yra atlikę tyrimus, kurie Ši įmonė ateityje planuoja išleisti versiją, skirtą veikti būtent Linux operacinėje sistemoje. Detalesni buhalterinių programų suderinamumo su Linux duomenys pateikti lentelėje. Lentelė | Programa | Pritaikyta veikti ir Linux | Pritaikyta veikti tik Windows OS, tačiau veikia ir Linux | Planuojama kurti versiją, veikiančią ir Linux OS | | „Alga 2000“ | ne | netestuota | ne | | „Balansas 2006“ | ne | netestuota | ne | | „Būtent“ | ne | testuojama | ne | | „Centas“ | ne | netestuota | ne | | „DB Apskaita“ | ne | netestuota | ne | | „Debetas“ | ne | ne | ne | | „Finvalda“ | ne | netestuota | ne | | „Profit-Web“ | taip | - | - | | „Saikas'W“ | ne | netestuota | ne | | „Skaita“ | ne | netestuota | ne | | „Stekas“ | ne | taip | taip | | Atliekant apklausą dėl buhalterinių programų suderinamumo su Linux, kurios rezultatai pateikti lentelėje, paaiškėjo, kad daugelis įmonių, kuriančių programas, yra pasirengusios pritaikyti savo programas veikti ir Linux aplinkoje, jeigu tik to pageidautų klientai. Kai kurios įmonės domisi Linux ir ateityje planuoja pasiūlyti programų versijas, veikiančias šioje sistemoje, kad atsirastų galimybė pasiūlyti savo klientams daugiau variantų ir kad kuriama programa būtų lankstesnė. Iš lentelės duomenų matyti, kad tik viena programa pritaikyta veikti ir Linux aplinkoje. Programa „Profit-Web“ sukurta naudojantis interneto technologijomis. Tai reiškia, kad darbas su programa vyksta interneto naršyklėje. Tokiu atveju išnyksta priklausomumas nuo operacinės sistemos. Kai kurios programos kuriamos naudojantis „Java“ technologijomis, kurios suteikia galimybę programoms veikti ir Windows, ir Linux sistemose. Daugelis programų yra netestuotos Linux aplinkoje, vadinasi, yra didelė tikimybė, kad daugelis iš jų gali veikti ir Linux aplinkoje. IT srityje viskas keičiasi labai greitai, tačiau tuos pasikeitimus paprasti kompiuterių naudotojai priima gerokai lėčiau. Anksčiau Linux sistemos daugiausia buvo naudojamos kaip serveriai, atliekantys įvairiausias funkcijas, aptarnaujantys kompiuterių tinklus, tačiau prieš kokius penkerius metus situacija gerokai pasikeitė ir šiuolaikinės Linux sistemos yra visiškai pritaikytos paprastiems kompiuterių naudotojams dirbti kasdienį darbą. Suderinamumo lygis su šiomis dienomis populiariausia Windows OS taip pat yra labai didelis ir naudotojai turi galimybę naudoti reikalingas Windows programas Linux operacinėje sistemoje. Kiekviena įmonė tikrai turi galimybių pasirinkti tinkamiausią ir efektyviausią programinę įrangą ir taip sutaupyti daug pinigų.
|
