Įsigaliojus Verslo apskaitos standartams (toliau – VAS), susidūrėme su daug naujų sąvokų ir apskaitos tvarkymo metodų. Šiame straipsnyje aptarsime vieną iš jų – neapibrėžtuosius įsipareigojimus. Išsiaiškinsime, kas jie tokie ir kaip juos atskleisti finansinėje atskaitomybėje.

 

 Ką reiškia įsipareigojimai – žinome gerai. Tai visos įmonės skolos ir mokėtinos sumos, taip pat prisiimtos kitokios prievolės, kurias reikės įvykdyti. Įsipareigojimai gali būti grupuojami įvairiais būdais: pagal įvykdymo laikotarpį (ilgalaikiai ir trumpalaikiai), pagal pobūdį (finansiniai, prekybiniai ir pan.) ir kt.

 

 Dar vienas grupavimo požymis – pagal apibrėžtumą (tikrumą). Jeigu įmonė įsipareigojimą prisiėmė tuo, kad skolon pirko kažkokias prekes, tai toks įsipareigojimas yra visiškai aiškus (apibrėžtas). Aišku, kada, kam ir kiek reikia sumokėti. Tačiau ginčytinose situacijose atsirandantys įsipareigojimai retai kada būna visiškai aiškūs ir abiejų sandorio šalių vienodai vertinami. Pagal įsipareigojimo neapibrėžtumo (netikrumo) lygį skiriamos trys jų rūšys: įprastiniai įsipareigojimai, atidėjimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai. Laikoma, kad įsipareigojimas nėra visiškai apibrėžtas, jeigu nėra tiksliai žinomas jo įvykdymo laikas ir suma (dydis). Kaip minėjome, taip dažniausiai atsitinka iškilus ginčytiniems klausimams su tiekėjais ir kitais kreditoriais. Pavyzdžiui, dėl delspinigių, netesybų ir kitų nepakankamai aiškiai apibrėžtų situacijų. Pagrindinė neapibrėžtųjų įsipareigojimų ypatybė yra ta, kad jie, priešingai nei kitų dviejų rūšių įsipareigojimai, nerodomi balanse. Tai reiškia, kad jie neregistruojami ir balansinėse sąskaitose, todėl dar vadinami užbalansiniais įsipareigojimais. Kaip tik ta riba – galima ar negalima įsipareigojimą atskleisti balanse – ir nustatys pagrindinius įsipareigojimų priskyrimo neapibrėžtiesiems įsipareigojimams kriterijus.

 

 Paprasta situacija – įmonės dukterinė įmonė ketina imti paskolą. Įmonė už ją laiduoja. Tarkime, jei dukterinė įmonė bankui skolos negrąžins, mūsų įmonė turės bankui sumokėti 500 000 Lt. Suma nemaža – ką su ja daryti? Tai ir pamėginsime išsiaiškinti.

 

 

 Finansinė apskaita yra įvykusių įvykių aprašymas, todėl ir pripažįstant įsipareigojimus, kad ir kokios rūšies jie ebūtų, būtina aplinkybė yra praeities įvykis. Praeities įvykis būtinas ir neapibrėžtajam įsipareigojimui pripažinti. Mūsų aptariamu atveju, jeigu dukterinė įmonė tik ketina imti paskolą, jokio praeities įvykio nėra. Bus tik ateities įvykis. Tačiau, dukterinei įmonei kreipusis į banką ir mūsų įmonei pasirašius laidavimo sutartį, atsiranda sąlyga pripažinti neapibrėžtąjį įsipareigojimą (laidavimo sutarties pasirašymas ir garantijų suteikimas).

 

 

 Dėl praeityje atliktų operacijų ar įvykių gali atsirasti tam tikros prievolės. Prievolė yra tam tikras įmonės pasižadėjimas ar įpareigojimas jai atlikti tam tikrus veiksmus kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, valstybei. Pavyzdžiui, prievolė tiekėjui sumokėti už patiektas prekes. Balanse įsipareigojimas parodomas tik tada, jei yra prievolė, kurią įmonė turės įvykdyti. Jeigu prievolės balanso sudarymo metu nėra, tačiau dėl praeityje įvykusių įvykių ar ūkinių operacijų ji gali atsirasti, turi būti pripažįstamas neapibrėžtasis įsipareigojimas. Galimą prievolės atsiradimo faktą turi patvirtinti arba paneigti būsimieji, įmonės nekontroliuojami, įvykiai.

 

 Pasirašydama garantinį raštą, mūsų įmonė įsipareigoja padengi dukterinės įmonės skolą, jeigu ši to padaryti nesugebės. Šiuo atveju prievolės atsiradimas priklauso nuo to, ar dukterinė įmonė sugebės skolą padengti, ar ne (būsimasis įvykis, kurio įmonė nekontroliuoja). Tokio įsipareigojimo negalima registruoti balanse, nes jis gali niekada ir neatsirasti. Įsipareigojimas balanse bus pripažįstamas tik tuomet, kai dukterinė įmonė iš tiesų taps nemoki.

 

 Tačiau 500 000 Lt yra gana didelė suma ir tikriausiai kiekvienai įmonei reikšminga. Todėl jos visiškai ignoruoti negalima. Dėl šios priežasties, iki to laiko, kol dukterinė įmonė padengs skolą, įmonės užbalansinėse sąskaitose turi būti registruojamas neapibrėžtasis įsipareigojimas:

 

D  012 Skolininkai dėl kitų personalinių garantijų             500 000 Lt

   K  013 Kreditoriai dėl kitų personalinių garantijų                             500 000 Lt

 

 Ši suma taip pat turi būti atskleidžiama ir įmonės aiškinamajame rašte. Nors ji ir nepatenka į balansą, tačiau dėl galimo prievolės atsiradimo, ji yra svarbi finansinės atskaitomybės skaitytojams – savininkams, kreditoriams ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

 

 Kita vertus, jeigu prievolės tikimybė yra labai mažai, pripažinti neapibrėžtąjį įsipareigojimą nėra prasmės. Pavyzdžiui, dėl sudėtingos mokesčių sistemos įmonė nuolat rizikuoja neteisingai apskaičiuoti mokesčius (praeities įvykis – neteisingai apskaičiuoti mokesčiai). Tačiau įmonė baudą turės mokėti tik tada, jeigu ji mokesčius iš tiesų apskaičiuos neteisingai ir jei mokesčių administratorius, patikrinęs įmonę, aptiks mokesčių skaičiavimo klaidų (būsimasis įvykis – mokestinis patikrinimas). Kadangi tokio įvykio tikimybė labai maža, o galimos prievolės dydžio dėl abstraktumo nustatyti neįmanoma, neapibrėžtasis įsipareigojimas nepripažįstamas.

 

 

 

 

 

 Nuo 2006 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, darbo kodekso papildymams, vyrams suteikta teisė išeiti tėvystės atostogų gimus vaikui. Atostogų metu valstybė moka tėvystės pašalpą. Kas gali pasinaudoti tėvystės atostogomis ir gauti tėvystės pašalpa ir ką reikia žinoti įmonės buhalteriui, darbuotojui panorėjus pasinaudoti šia teise, aptarsime šiame straipsnyje.

 p. 1-2

 

 

 Įsigijimo savikainą sudaro ne tik atsargų pirkimo kaina, bet ir kitos tiesiogiai su jų pirkimu susijusios išlaidos. Tokių išlaidų pavyzdžių tikrai daug: komisiniai prekybos tarpininkams, įvairios rinkliavos, atsargų gabenimo, saugojimo ir kitos paruošimo naudoti išlaidos. Tokių papildomų išlaidų išvengti pavyksta itin retai. Nebent kai tiekėjas pats pristato nupirktas atsargas į pirkėjo įmonės sandėlį. Tačiau ar visada jas būtina įskaičiuoti į įsigijimo savikainą? Kaip dėl to keičiasi apmokestinamojo pelno dydis? Šiuos ir kitus su atsargų pirkimu susijusių išlaidų apskaitos klausimus ir aptarsime šiame straipsnyje.

p. 1- 4

 

 

 Finansinės atskaitomybės auditas kartais atliekamas netinkamai. Tokie signalai iš įmonių bei valstybės institucijų jau pasiekia Finansų ministeriją. Apie tai garsiai kalba ir auditoriai. Be to, su audito kokybe susijusi ir pačių auditorių kvalifikacija.

 Kokios institucijos turėtų imtis audito viešosios priežiūros funkcijos, kalbamės su Finansų ministerijos Apskaitos metodologijos departamento Apskaitos ir audito skyriaus vedėja Paule SVOROBOVIČIENE.

p. 3 

 

 

 Verslo apskaitos standartuose numatyta, kad tvarkant ilgalaikio materialiojo turto apskaitą, galima turtą apskaityti perkainota verte. Iki šiol dažniausiai įmonės perkainodavo turtą siekdamos parodyti kylant rinkos kainoms padidėjusią jo vertę. Dėl to balanso rodikliai tapdavo gražesni. Turto rinkos kainai krintant, turtas dažniausiai nebūdavo nukainojamas.

 Pasirinkus Verslo apskaitos standartuose numatytą perkainotos vertės metodą, turtą teks perkainoti periodiškai. Ir ne tik jam brangstant. Aišku, dėl to balansinė turto vertė labiau atitiks realią šio turto vertę, bet periodinis turto perkainojimas reiškia ir papildomas išlaidas turto vertintojų paslaugoms apmokėti.

 

 Pasidomėjome, ar įmonės taiko šį metodą ir kokį turtą apskaito perkainota verte.

          p. 7

• Nėra pajamų natūra

• Išlaidos dovanų kuponams

• Metinės GPM deklaracijos tikslinimas

• Komandiruotės sąnaudos

• Atostoginių kaupimai

• Nuomininko sumokėtas nekilnojamojo turto mokestis

• Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas

• Vertybinių popierių perleidimo deklaravimas

p. 9