Apskaitos specialistė

Marija Lapienė

 

 

Lietuvos įmonės pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) ir pelno mokestį apskaičiuoja ir moka pagal kaupimo principą. Dėl to pardavimo pajamos pripažįstamos įvykus sandoriui, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą. Todėl dažna situacija, kai įmonė uždirba pajamų, bet pritrūksta pinigų mokesčiams į biudžetą sumokėti, nes pirkėjai vėluoja atsiskaityti su įmone. Tuomet ir pati įmonė tampa skolininke. Tokioje situacijoje didelę reikšmę turi debitorinių skolų kontrolė, kurios efektyvumas priklauso nuo įmonėje taikomų priemonių.

 

 

Dažniausiai su skolininkais tenka dirbti buhalterijos darbuotojams, tačiau su skolomis reikia pradėti dirbti, kol dar jų nėra, į tokį darbą įtraukiant ir kitus įmonės darbuotojus: teisininkus, vadybininkus ir, be abejo, patį įmonės vadovą.

 

Dirbant su debitorinėmis skolomis reikia planuoti ir imtis išankstinių priemonių. Šis darbas prasideda nuo dokumentų valdymo organizavimo įmonės viduje ir išorėje. Todėl įmonėje svarbu paskirti darbuotojus, atsakingus už darbą su skolininkais, taip pat nustatyti skolų prevencijos darbo tvarką (aišku, šį dokumentą galima pavadinti ir kitaip, svarbu, kad jame būti aprašyti veiksmai, kurių turi būti imamasi skolų profilaktikai bei darbui su esamomis skolomis atlikti).

 

Tokia tvarka padės ne išvengti naujų skolų, bet sumažins dabartines debitorines skolas. Tuo pačiu metu tenka imtis tinkamų priemonių ir turėti reikiamus įrodymus, norint pripažinti negrąžintinas skolas ar pagrįsti įvykdytus sandorius mokesčių apskaičiavimo tikslais.

 

Rengiant pirkimo–pardavimo sutartį reikia patikrinti savo verslo partnerį. Tai galima padaryti patiems, pasinaudojus vieša informacija (spauda, internetas, partnerių atsiliepimai), arba kreipiantis į specializuotas įmones.

 

Tikrinti verslo partnerius svarbu ne tik skolų profilaktikos, bet ir mokesčių tikslais. Mokesčių administratorius pataria patikrinti būsimų verslo partnerių pasitikimumą, kad apsisaugotumėte nuo nesąžiningų verslo partnerių neteisėtos veiklos pasekmių.

 

Mokesčių administratorius nurodo, kad remiantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Lietuvos teismų praktika, netgi jei atlikta ūkinė operacija yra teisingai atvaizduota buhalteriniuose dokumentuose ir įtraukta į mokesčių mokėtojo buhalterinę apskaitą, teisė į PVM atskaitą būtų prarasta, jeigu būtų nustatyta, kad vykdydamas ūkinę operaciją mokesčių mokėtojas veikė nesąžiningai. Sąžiningumas yra bendrasis teisės principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo ir draudžia piktnaudžiauti teise.

 

Pagrindinis informacijos apie būsimą verslo partnerį surinkimo tikslas yra įsitikinti, kad jis realiai vykdo ekonominę veiklą ir mokestines prievoles. Pavyzdžiui, jeigu numatoma tiekti prekes ar teikti paslaugas užsienio apmokestinamiesiems asmenims taikant 0 proc. PVM tarifą, rekomenduojama iš būsimo verslo partnerio paprašyti prisistatymo laiško, kuriame būtų pateikiama pagrindinė informacija apie jį ir jo vykdomą veiklą, patirtį toje veiklos srityje.

 

Be to, patariama paprašyti, kad būsimas verslo partneris pateiktų Juridinio asmens registravimo pažymėjimo, PVM mokėtojo registravimo pažymėjimo (jeigu jis – PVM mokėtojas), turimų leidimų, atestatų, susijusių su vykdoma veikla, bei licencijų vykdyti atitinkamą veiklą (kai veikla yra ribojama ar licencijuojama) kopijas.

 

Mokesčių administratorius nurodo, kad surinktą informaciją apie būsimą verslo partnerį galima patikrinti tokiais būdais:

 

1. VMI prie FM interneto svetainėje, kurioje skelbiami duomenis apie įregistruotus mokesčių mokėtojus, PVM mokėtojus bei asmenis, kurie vengia vykdyti savo mokestines prievoles. VMI prie FM interneto svetainėje asmuo taip pat gali patikrinti, ar jo būsimas verslo partneris nėra įtrauktas į sąrašą juridinių asmenų, kurių savininkai ir vadovai nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų, neatvyksta į AVMI ir nepateikia tikrinti buhalterinės apskaitos dokumentų.

 

2. Juridinių asmenų registre valstybės įmonės Registrų centro interneto svetainėje. Šioje svetainėje pateikiama informacija apie juridinio asmens teisinį statusą, pateiktus dokumentus; atskirai nurodomi asmenys, ilgiau nei 24 mėnesius nepateikę finansinių ataskaitų rinkinių.

 

3. Licencijas, leidimus, sertifikatus išdavusių institucijų interneto svetainėse arba tiesiogiai kreipiantis į atsakingas institucijas.

 

4. Europos Sąjungos valstybių mokesčių mokėtojų identifikaciniai duomenys – PVM mokėtojų kodai ir pavadinimai – gali būti tikrinami Europos Komisijos interneto svetainėje.

 

Mokesčių administratorius pataria įmonei, vertinančiai naujo verslo partnerio pateiktą raštišką pasiūlymą ar prisistatymo laišką, atkreipti dėmesį, ar:

 

– pasiūlyme ar prisistatymo laiške vietoj buveinės adreso nėra nurodytas pašto dėžutės adresas, adresas iki pareikalavimo, gyvenamosios vietos adresas arba nenurodytas nei veiklos vykdymo, nei buveinės adresas (patikimam verslo partneriui paprastai nėra jokių motyvų slėpti savo buveinės ir veiklos vykdymo vietos);

 

– pasiūlyme ar prisistatymo laiške galimas naujasis verslo partneris nenurodo konkrečių savo įmonės darbuotojų ryšiams palaikyti (nurodo tik vardą), nenurodo telefono numerio, el. pašto adreso arba nurodo tik mobiliojo telefono numerį (tokiais veiksmais gali būti siekiama nepaviešinti asmenų, kuriems kiltų atsakomybė už neteisėtus veiksmus);

 

– pasiūlyme ar prisistatymo laiške nepateikiama duomenų apie sąskaitas banke ir pageidaujama, kad būtų atsiskaitoma per trečiuosius asmenis, perleidžiant akcijas, skolų perkėlimo, reikalavimų perleidimo sutartimis ar grynaisiais pinigais;

 

– nė viename derybų dėl būsimo sandorio etape nepavyko susitikti su pačiu įmonės vadovu ar savininku, nors to buvo siekiama, komercinį pasiūlymą pateikęs naujojo verslo partnerio atstovas tikina esąs kompetentingas spręsti visus klausimus (tokiu būdu gali būti siekiama nuslėpti įmonės vadovą, kurio vardu buvo pasinaudota tik steigiant įmonę ir kuris nieko nežino apie įmonės veiklą);

 

– susitikus su nauju verslo partneriu nepavyko įsitikinti jo tapatybe ir įgaliojimais, kyla įtarimas, kad atstovas, įgaliotas sudaryti sandorius įmonės vardu (asmuo ryšiams palaikyti), negali atstovauti nurodytai įmonei, pavyzdžiui: kelia įtarimą jo išsilavinimas, amžius, išvaizda ir pan.;

 

– naujasis verslo partneris įsisteigęs užsienio šalyse, kuriose taikomi nedideli mokesčių tarifai, pavyzdžiui: JAV Delavaro, Oregono, Nevados valstijose arba tikslinėse teritorijose, vadinamose „mokesčių rojaus“ šalimis (jų sąrašas yra pateiktas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001-12-22 įsakyme Nr. 344) arba numatyta, kad toks subjektas dalyvaus atsiskaitant.

 

Mokesčių administratorius siūlo visais įmanomais būdais įsitikinti, kad įmonė prekiauja su sąžiningais verslo partneriais, kurie yra įregistruoti atitinkamuose registruose ir teisės aktuose nustatyta tvarka vykdo veiklą bei visas savo mokestines prievoles. Šiuo tikslu mokesčių mokėtojai turėtų išnaudoti visas turimas galimybes bei imtis papildomų, kad įsitikintų verslo partnerių patikimumu, mokestine drausme ir sudaromų sandorių sąlygojamų mokestinių prievolių vykdymu.

 

Taigi verslo partnerio patikrinimas prieš sudarant sandorį gali sumažinti ne tik debitorinių skolų atsiradimą, bet ir neigiamų mokestinių pasekmių galimybę, todėl verta pasinaudoti ir mokesčių administratoriaus pateiktomis tikrinimo priemonėmis.

 

Debitorinės skolos atsiranda, kai įmonė parduoda savo prekes ar teikia paslaugas skolon. Todėl įmonė turi objektyviai įvertinti savo galimybes ir pirkėjus kredituoti taip, kad nebūtų nuolatinio lėšų trūkumo. Tai gali būti daroma nustatant:

 

– kritines ir darbines (leistinas) debitorinių skolų ribas. Šie rodikliai bus indikatoriai, rodantys, kada reikia sustiprinti darbą su skolininkais;

 

– įmonės kreditavimo politiką, kurioje bus nurodytos kreditavimo sąlygos, priklausomai nuo parduodamos produkcijos rūšies ir pirkėjų grupių;

 

– pirkėjus, kuriems produkcija parduodama skolon, ir jiems taikomas atsiskaitymo sąlygas, priklausomai nuo prekių kiekių ir atsiskaitymo istorijos;

 

– diskontų taikymo tvarką; tai vienas būdų paskatinti pirkėją atsiskaityti kuo greičiau.

 

Taigi darbas su debitorinėmis skolomis turi prasidėti jau tada, kai šių skolų dar nėra. Įmonėje turi būti numatytos prevencinės priemonės, kurios bus naudingos ir apskaičiuojant įmonės mokesčius. Todėl nustatant taisykles ir darbo su skolininkais tvarkas būtinai turi dalyvauti ir įmonės buhalteris.