|
Darbo kodekso 253 straipsnyje yra numatyti atvejai, kai darbuotojas darbdaviui privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl: 1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); 2) medžiagų pereikvojimo; 3) baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; 4) išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų; 5) netinkamo materialinių vertybių saugojimo; 6) netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos; 7) to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti; 8) kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo. Visais atvejais darbdavys, norintis, kad darbuotojas atlygintų jam padarytą žalą, turi įrodyti, kad yra visos darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos, nurodytos Darbo kodekso 246 straipsnyje, t.y. darbdaviui yra padaryta žala, ji yra padaryta darbuotojo neteisėta veika; yra priežastinis ryšys tarp darbuotojo neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo (darbuotojo) kaltė; pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Darbo kodekso 254 straipsnyje yra apibrėžtos darbuotojų materialinės atsakomybės ribos. Šiame straipsnyje yra numatyta, kad darbuotojas privalo darbdaviui atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio kodekso 255 straipsnyje. Taigi, kaip matyti, darbuotojo materialinė atsakomybė darbdaviui yra ribota, išskyrus, Darbo kodekso 255 straipsnyje numatytus atvejus. Minėtame straipsnyje yra numatyta, kad darbuotojas privalo darbdaviui atlyginti visą žalą, jei: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; 3) žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis; 4) žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese; 5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose; 6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo; 7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje. Taigi, tik esant vienai iš aukščiau nurodytų sąlygų, darbdavys gali reikalauti, kad darbuotojas jam atlygintų visą padarytą žalą. Reikalaudamas visiško žalos atlyginimo, darbdavys, kaip jau minėta, turi įrodyti ne tik tai, kad yra viena aukščiau nurodytų darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės taikymo sąlygų, bet taip pat turi įrodyti, kad yra ir visos kitos jau ankščiau minėtos darbuotojo atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, nurodytos Darbo kodekso 246 straipsnyje. Darbdaviui neįrodžius, kad yra bent viena Darbo kodekso 255 straipsnyje nurodyta darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sąlyga, tačiau įrodžius, kad visgi yra visos kitos darbuotojo materialinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos, darbuotojas atsakys ribotai, t.y. jis privalės savo darbdaviui atlyginti jo patirtą žalą, ne didesnę nei 3 žalą padariusio darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Pateikta informacija yra bendro pobūdžio, ja neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija. Advokatų kontoros J.Judickienė ir partneriai JUREX teisininkai yra pasirengę Jums padėti sprendžiant Jūsų problemas. Užduokite Jums rūpimą klausimą: el. paštu konsultacijos@jurex.lt. Smulkesnė informacija teikiama: Advokatų kontora J.Judickienė ir partneriai JUREX, Kražių g. 4, Vilnius, tel. 8-5 249 71 00, 8-672-54692, faks. 8-5 249 71 01, www.jurex.lt. |
|
