|
Dažnai įmonės nemokumas ar skolų paketo atsiradimas siejamas su bankroto proceso pradžia. Vis dėlto įmonės nemokumą reikėtų vertinti kaip būseną, kuriai egzistuojant galimi keli sprendimai - įmonė gali būti likviduojama savininkų ar valdymo organų sprendimu, likviduojama dėl bankroto arba gali būti sudaromos sąlygos nenutraukiant veiklos išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, grąžinti skolas, atkurti mokumą bei išvengti bankroto, pastarasis sprendimo variantas teisės normose įvardinamas kaip įmonės restruktūrizavimas, kurį reglamentuoja 2001 m. liepos 1 d. įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – Įstatymas). Kokios sąlygos reikalingos įmonei restruktūrizuoti? Įstatymas numato pagrindinių sąlygų visumą restruktūrizavimo procesui pradėti: - įmonė turi turėti laikinų finansinių sunkumų. Šios sąlygos turinys plačiau atskleistas Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, kur nurodoma, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, jei ji praėjus trims mėnesiams po Įstatymo ar sutartyje nustatyto termino ar tokiam pat terminui po kreditoriaus raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus jų nevykdo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2006 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006 dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pažymėjo, kad „įmonės restruktūrizavimo byla gali būti keliama, jeigu įmonės finansiniai sunkumai yra laikini. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį įmonės laikinais finansiniais sunkumais pripažintini sunkumai, kurie tęsiasi ilgiau kaip tris mėnesius, bet ne keletą metų.“ - Įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos. Tai reiškia, kad įmonė turi veikti, funkcionuoti, verstis ūkine veikla, kuri, tikėtina, po restruktūrizavimo bylos iškėlimo galėtų prikelti įmonę iš skolų bedugnės. - Įmonei nėra iškelta bankroto byla ar bankroto procesas nėra pradėtas ne teismo tvarka. Tai ypač svarbi sąlyga. Pažymėtina, kad šios sąlygos įgyvendinimui taip pat pasitarnauja Įstatymas, tiksliau, jo 8 straipsnio nuostatos, kurios suteikia prioritetą pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos kėlimo nagrinėjimui prieš pareiškimo nagrinėjimą iškelti įmonei bankroto bylą. Visais atvejais svarbiausia, kad įmonei nebūtų iškelta bankroto byla. Priešingu atveju restruktūrizavimo procesas negalimas. Įmonės vadovas, gavęs kreditorių pasiūlymą ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų sušaukia pagrindinių kreditorių susirinkimą. Pagrindiniais kreditoriais laikomi kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu, hipoteka, garantija ar laidavimu, arba kreditorių reikalavimo suma sudaro ne mažiau kaip 1/5 visų kreditorių bendros reikalavimo sumos. Nepavykus sušaukti visų pagrindinių kreditorių, Įstatymas numato galimybę dėl įmonės restruktūrizavimo gauti įmonės kreditorių, kurių reikalavimų suma sudaro daugiau kaip 1/5 visų įmonėje įtrauktų į apskaitą reikalavimų sutikimą, tokiu atveju teismas tokį kreditorių sutikimą gali laikyti pirmuoju kreditorių susirinkimo nutarimu ir iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Restruktūrizavimo proceso pamatas – restruktūrizavimo planas. Geras planas – sėkmingai baigtas restruktūrizacijos procesas. Terminas tokiam planui parengti – keturi mėnesiai, kurį siekiant įgyvendinti reikia surinkti ne mažiau kai 3/4 visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimo sumos. Restruktūrizavimo procesas negali trukti amžinai, dėl to įstatymų leidėjas numatė ne ilgesnę kaip ketverių metų trukmę su galimybe terminą pratęsti dar metams. Svarbu paminėti, kad įmonės valdymo organai ir toliau lieka prie restruktūrizuojamos įmonės „vairo“, tiesa, su administratoriaus ir kreditorių priežiūra, skirtingai nei bankroto procese. Kadangi įstatymų leidėjai numatė pusiausvyrą laikinus sunkumus patiriančios įmonės ir kreditorių interesų apsaugos srityje, pažymėtina, kad restruktūrizavimo procesas yra naudingesnis kreditoriams tuo, skirtingai nei bankroto procese, jog kreditorių reikalavimų tenkinimo eilių yra mažiau: - Pirmiausia tenkinami reikalavimai tų kreditorių, kurių reikalavimas yra užtikrintas įkeitimu ar hipoteka. Atkreiptinas dėmesys, kad šios kategorijos kreditoriai yra aukščiau visų kitų ir jų reikalavimai nepriskiriami jokiai eilei, tiesiog jie tenkinami pirmiausia. - Pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą ir visi kiti su darbuotojais susiję reikalavimai, kylantys iš darbo santykių. - Antrąja eile tenkinami valstybės kreditoriniai reikalavimai. Be jokios abejonės, toks teisinis reguliavimas suteikia svarbias galimybes kreditoriams, nes jų reikalavimai tenkinami iš tų rezervų, kurie yra skirti valstybinėms rinkliavoms ir mokesčiams mokėti, todėl visi kreditoriai kartu su valstybe stovi bendroje eilėje, tai suteikia tam tikras garantijas kreditoriams ir yra didesnė tikimybė, kad jų reikalavimai bus patenkinti. Pateikta informacija yra bendro pobūdžio, ja neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija. | Advokatų kontoros J.Judickienė ir partneriai JUREX teisininkai yra pasirengę Jums padėti sprendžiant Jūsų problemas. Užduokite Jums rūpimą klausimą: el. paštu konsultacijos@jurex.lt. Smulkesnė informacija teikiama: Advokatų kontora J.Judickienė ir partneriai JUREX, Karaliaus Mindaugo apartamentai Olimpiečių g. 1, 2 korpusas, LT-09200 Vilnius Vilnius, tel. 8-5 249 71 00, 8-672-54692, faks. 8-5 249 71 01, www.jurex.lt. |
|